Šios vasaros kryptis – Estija

Estija turi ką pasiūlyti visiems keliautojams: atvykstantiems vieniems, su draugų kompanija ar su šeima, ieškantiems ramybės, išskirtinių gamtos kampelių, ar norinčių kuo daugiau sužinoti ir patirti. Estija siūlo didžiulę pasirinkimo laisvę ir galimybę neskubant mėgautis atostogomis.

Jūsų laukia romantiškos salos, beveik 4000 km besitęsianti pakrantė su jaukiomis įlankomis ir žvejų kaimeliais, ūksmingi pažintiniai takai su patogiomis poilsiavietėmis miškuose ir pelkėse, interaktyvūs muziejai ir teminiai parkai, praturtinantys visą šeimą. O kur dar jaukios Talino, Tartu ar Pernu senamiesčių kavinės, maži miesteliai, iš viduramžių glūdumos išlikę pilys ir didikų dvarai, savita kultūra ir tradicijos veik kiekviename regione. Planuojant kelionės maršrutą verta pasižiūrėti ir į renginių kalendorių. Vien įvairiausių festivalių pavasarį bei vasarą būna daugiau nei 100!

Taigi, pasinerkite į šio sezono nuotykį - atostogas Estijoje!

• 2021 sausio 1 d. duomenimis Estijoje gyveno 1 330 068 žmonių, iš jų – 69% estų, 25% rusų, 2% ukrainiečių, 1% baltarusių.
• Šalyje gyvena apie 1000 lietuvių, ir panašiai tiek pat meškų.
• Estai retai vaikšto į bažnyčią, tai – viena mažiausiai religingų tautų pasaulyje, tikinčiųjų yra tik ~15%.
• Estų kalboje nėra giminių ir būsimojo laiko. Būsimasis laikas išreiškiamas esamuoju laiku pridėdant konkretų laiką: rytoj, kitą savaitę ar net konkrečią valandą.
• Šalis turi 2222 salas jūroje, iš jų tik 318 yra didesnės nei 1 hektaro. Apgyvendinta 19 salų.
• Miškai užima apie 50% šalies teritorijos, o pelkės - daugiau nei 22%. Daugiau už Estiją pelkių yra tik Suomijoje.

Estija gali atrodyti visai nedidelė, bet neapsigaukite: nuvykti iš vienos vietos į kitą gali reikėti keletos valandų. Estijoje nėra autostradų, tik keli greitkeliai, kuriuose reikia atidžiai sekti greičio ribojimo ženklus. Estijoje nėra konkrečių nustatytų datų, kaip Lietuvoje, nuo kada yra šiltasis sezonas, ir jau galima važiuoti greičiau, o kada prasideda šaltasis sezonas. Tam tikruose greitkelių ruožuose galima važiuoti maksimaliai 110 km/val greičiu.

Užmiestyje galioja 90 km/h ribojimas, bet labai dažnai jis yra sumažintas iki 80 km/h ar net 70 km/h. Svarbu žinoti, kad greičio ribojimo ženklai miestuose ir gyvenvietėse galioja iki artimiausios sankryžos ar gyvenvietės pabaigos, o užmiestyje – iki kito greičio ribojimo ženklo ar ženklo „ribojimų pabaiga" (ne iki sankryžos). Ženklas „ribojimų pabaiga" dažnai būna ne mums įprastai dešinėje kelio pusėje, o kairėje, pavyzdžiui ant to paties stulpo kaip ir priešpriešiais atvažiuojančioms mašinoms galiojantis greičio ribojimo ženklas. Mieste paprastai važiuojama 50 km/h, nebent nurodoma kitaip.

Atstumai tarp pagrindinių miestų ir apytikslis laikas, reikalingas nuvažiavimui:
Talinas-Tartu: 185 km, ~2,5 val
Talinas-Narva: 212 km, ~2,5 val
Pernu-Talinas: 129 km, ~ 1 val 45 min
Tartu-Pernu: 176 km, ~2 val 15 min
Tartu-Narva: 179 km, ~2,5 val

Talinas – Estijos sostinė bei svarbiausias šalies uostas, esantis šalies šiaurinėje dalyje. Tai miestas su puikia architektūra, išlikusiais viduramžių pirklių namais, siauromis senamiesčio gatvelėmis, savitomis kultūros erdvėmis ir dideliais prekybos centrais.

Talinas pirmą kartą buvo paminėtas 1154 metais, kai arabų geografas al-Idrisi, darantis žemėlapį Sicilijos karaliui, dabartinio Talino vietoje esančią gyvenvietę ant kalno savo pasaulio žemėlapyje pažymėjo kaip Qlyvan. Per šimtmečius šį miestą valdė danai, Livonijos ordinas, švedai, rusai, kol galų gale po 1918 m. paskelbtos nepriklausomybės atėjo ir estų laikas. Visų laikotarpių pėdsakai persipynę senamiestyje ir kviečia neskubant atidengti turtingus istorijos sluoksnius. Viduramžių dvasią išlaikiusio Hanzos pirklių sąjungai priklausiusio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Talinas yra puikus pasirinkimas mėgstantiems ne tik muziejus ar kitus lankytinus istorinius objektus, tačiau tai puiki vieta ir vakarėlių bei šiuolaikinio gyvenimo mėgėjams. Dėl savo įvairiapusiškumo ir kompaktiškumo, Talinas puikiai tinka savaitgalio išvykai.

Turint kiek daugiau laiko verta nuklysti toliau nuo senamiesčio į aplinkinius rajonus. Kadriorg stebina išlikusiomis medinėmis vilomis, barokiniais rūmais ir 300 metų senumo parku. Jame įsikūręs Nacionalinis dailės muziejus KUMU. Važiuojant dar truputį toliau nuo miesto centro yra Pirita – rajonas, kur rasite smėlio paplūdimius, sveikatingumo takus palei upę, botanikos sodą ir Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsius. Pirita pasiekiama ir pėsčiomis ar dviračiais naujai sutvarkyta promenada. Šalia esančiame Viimsi yra puikus vandens parkas.

Medinės architektūros perlais vilioja buvęs žvejų kaimelis Kalamaja, kuriame yra ir bene daugiausiai lankytojų sulaukiantis Estijos muziejus - buvusiame hidroplanų uoste veikiantis jūrų muziejus. Netolies ant jūros kranto yra 1912 m. įkurtos povandeninių laivų statyklos Noblessner teritorija, dabar neatpažįstamai pasikeitusi į apartamentų, aukšto lygio restoranų ir kultūros renginių rajoną.

Sunku būtų išvardinti visus Talino muziejus, kavines, parkus ir kitas lankytinas vietas, tebūna tai malonūs atradimai vaikštant po miestą. Keletą rekomendacijų rasite kiek žemiau.

 
Kultūrinės vietos Taline:

 Muziejai Taline:

Gamta Taline:

Maistas Taline:

Nakvynė Taline:

Šiaurės Estijos regionas apima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Galite tik įsivaizduoti, kiek daug galimybių jame tiek gamtos, tiek kultūros mylėtojams, tiek norintiems kuo daugiau pamatyti ir patirti, tiek keliaujantiems lėtai.

Šiame regione yra daugiausia išlikusių puikiai restauruotų dvarų. Dalyje jų įsikūrę muziejai, bet daugelis tapę puikiais viešbučiais, SPA centrais ir ramaus poilsio oazėmis.

Vos pusvalandis kelio automobiliu į rytus nuo Talino yra turtingas savo gamta ir kultūriniu paveldu Lahemaa nacionalinis parkas, 2021 m. minintis 50 metų jubiliejų. Pakeliui verta užsukti prie plačiausio Estijoje Jägala krioklio. Lahemaa parke yra keli puikūs pažintiniai takai, Baltijos vokiečių valdyti Palmse, Sagadi, Vihula ir Kolga dvarai, kapitonų kaimas Käsmu, daugeliųo žymių estų pamėgtas Võsu bei autentiškas žvejų kaimelis Altja.

Gamta Šiaurės Estijoje:

Šiaurinėje pakrantėje yra ir aukščiausias Estijoje Valaste krioklys. Mėgstantys iššūkius gali nusileisti daugiau nei 200 laiptelių iki jūros. Akmenėtoje pakrantėje reikia labai pasistengti rasti akmenį be fosilijų. Paėjus palei skardį kiek toliau stebina mėlyno molio atodangos. Šiaurės rytų Estijoje galima porą dienų praleisti lankant tik ilgiausias, aukščiausias ar geriausiai išsilaikiusias vietoves: tarkime, užsukant į buvusį uždarą sovietų karinės pramonės miestą Sillamäe ar bandant surasti visus 42 ežerus Kurtna ežeryne.

Šiaurės rytuose rasite dar vieną nacionalinį parką – Alutaguse. Tai – pats jauniausias nacionalinis parkas Estijoje, apimantis didžiausias pelkes ir ilgiausią smėlio paplūdimį palei Peipaus ežerą. Šis ežeras yra ketvirtas pagal dydį Europoje, pučiant stipresniam vėjui atrodo, lyg jūra banguotų. Ežeru eina valstybinė siena su Rusijos federacija, taigi, plaukiojančius poilsiautojus stebi budrios pasieniečių akys.

Ieškantiems senosios kultūros pėdsakų, verta sustoti Rebala kultūriniame rezervate. Čia 74 km2 plote rasta virš 300 archeologinių Neolito laikų liekanų. Prie lankytojų centro yra kelios tūkstantmetės kapavietės, viena jų atkurta su radinių kopijomis. Viduramžių mylėtojai liks sužavėti Rakvere, Paide ar Narvos tvirtovėse įkurtais muziejais, palaipioti šimtametėmis sienomis ir paieškoti slaptų praėjimų kviečia Toolse ordino pilies griuvėsiai.

Kultūra Šiaurės Estijoje:

Narva, trečias pagal dydį Estijos miestas, tikrai verta visos dienos pasivaikščiojimo. Čia XIX a. buvo įkurtas didžiausias Europoje tekstilės fabrikas Kreenholm, kuriame dirbo 10 000 žmonių. Yra išlikę darbininkams statyti gyvenamieji namai, bažnyčios, su gidu galima aplankyti ir patį fabriką. Karštą dieną malonu pasivaikščioti Viktorijos bastiono kazematuose – išlikusiuose įtvirtinimuose, pasakojančiuose karinę miesto istoriją.

Per Antrąjį pasaulinį karą gražusis barokinis miestas buvo sunaikintas, bet yra sukurtas XVIII a. senamiesčio maketas, kurį galima apžiūrėti buvusio baldų fabriko patalpose. O dar būtina aplankyti naująją Narvos muziejaus ekspoziciją miesto tvirtovėje. Priešais, tik už upės – jau Rusijos federacijos teritorija. Kitame krante stūkso Ivangorodo tvirtovė. Nuo Narvos ranka paduoti iki ant jūros kranto įsikūrusio kurorto Narva- Jõesuu, džiuginančiu smėlio paplūdimiu ir daugybe SPA viešbučių.

Maistas Šiaurės Estijoje:

Ida-Virumaa yra daug pramonės įmonių. Šiame regione jau daugiau nei šimtą metų veikia skalūnų kasyklos, skalūnai naudojami elektros gamybai. Tiesa, dalis jų uždarytos ir paverstos muziejais. Kohtla-Järve kalnakasybos muziejuje gausit šalmus, aprangą, o jūsų gidais bus ten iki šachtų uždarymo dirbę žmonės. Po žeme vėsu, bet kalnakasybos įrenginiai skleidžia pragarišką triukšmą.

Visai kito pobūdžio vieta, siūlanti tylą ir susikaupimą – vienintelis Estijoje moterų stačiatikių vienuolynas Kuremäe. Teritoriją galima apžiūrėti nemokamai, bet aukos visada yra laukiamos. Vienuolės kepa labai skanią duoną ir verda girą, bet atvykus kiek vėliau jos gali nebebūti.

Taigi, gali būti sunku išsirinkti, ką labiausiai norisi pamatyti, bet planuodami kelionę pas šiaurinius kaimynus būtinai apsilankykite ir Estijos šiaurrytinėje dalyje.

Nakvynė Šiaurės Estijoje:

Vakarų Estija neatsilieka nuo Šiaurės siūlomomis pramogomis ir poilsio galimybėmis. Žinoma, pirmiausia visų keliai veda į Pernu, Estijos vasaros sostinę. Ilgi smėlio paplūdimiai, negili ir šilta jūra traukia šeimas su vaikais. Subjurus orui galima laiką puikiai praleisti vandens parke. Ieškantiems aštresnių pojūčių verta išbandyti kaitavimą ar kitas vandens pramogas. Norintiems daugiau ramybės ir privatumo patiks Keila-Joa, Klogaranna, Nõva paplūdimiai.

Puikiai restauruotą vyskupo pilį su įrengtu muziejumi ir temine žaidimų aikštele rasite jaukiam Haapsalu mieste. Prie šio miesto įkūrimo „prisidėjo“ Treniotos vadovaujami žemaičiai, nes būtent jiems sugriovus Senojo Pernu tvirtovę 1263 m. vyskupo rezidencija buvo perkelta daugiau nei 100 km į šiaurę.

Gamta Vakarų Estijoje:

Viena įspūdingiausių lankytinų vietų – Rummu karjeras. Buvusiame kalėjime, kurį, sugedus elektros siurbliui, per vieną dieną užliejo vanduo, dabar įkurtas pramogų parkas. Čia buvo akmens skaldykla, išlikęs iš atliekų supiltas kalnas ir ryškiai mėlyni karjero vandenys palieka neišdildomą įspūdį. Po karjerą galima pasiplaukioti naktį apšviestais plaustais ar panardyti po apsemtus pastatus.

Visai netoli yra Padise vienuolyno griuvėsiai, neseniai restauruoti ir pritaikyti turistams. Parke tai šen, tai ten ant permatomų skydų nupiešti trūkstami bokštai ir mūrai, tereikia rasti tinkamą žiūrėjimo kampą ir įjungus vaizduotę „pamatyti“, kaip vienuolynas atrodė savo klestėjimo laikais.

Kultūra Vakarų Estijoje:

Norintiems tylos, ramybės ir susikaupimo būtina apsilankyti garsiausio ir dažniausai grojamo šiuolaikinio kompozitoriaus Arvo Pärt centre. Jis sukūrė savitą muzikos stilių tintinnabuli, kuriame labai svarbi tyla. Originalios architektūros pastatas susilieja su aplinkiniu pušynu, iki jo nuo automobilių aikštelės reikia nemažai paėjėti. Čia saugomi kompozitoriaus archyvai, o ir jis pats dažnai ateina padirbėti. Arvo Pärt kompozicija „Für Alina” yra sukurta a.a. teatrologės Irenos Veisaitės dukrai, stengiantis paguosti gerą draugę dukrai emigravus į Vakarus. Irena Veisaitė buvo ištekėjusi už garsaus Estijos režisieriaus Grigori Kromanov.

Kita išskirtinė vieta, turinti stiprią gydančią aurą, yra Kirnos dvaro parkas. Ten įrengti suoliukai kviečia prisėsti ir atsipalaiduoti, pajusti tekančią energiją. Pats dvaras po truputį restauruojamas ir prikeliamas naujam gyvenimui. Pavasarį čia pražysta tūkstančiai tulpių.

Maistas Vakarų Estijoje:

Gamtos mylėtojams daug malonių akimirkų suteiks du dideli ir saviti nacionaliniai parkai. Matsalu nacionalinis parkas yra tikras paukščių stebėtojų rojus, jis apima daugybę mažų salelių ir užliejamas pakrantės pievas. Soomaa nacionaliniame parke yra net penkios pelkės, o ieškantiems išskirtinių įspūdžių verta apsilankyti pavasarį, „penktojo sezono“ metu. Tuomet ištvinę upės užlieja aplinkinius miškus, po kuriuos organizuojami pasiplaukiojimai kanojomis. Kvapą gniaužia Riisa pelkės ar Bebrų pažintiniai takai.

Norintiems artimiau susipažinti su vietine kultūra ir sužinoti ką naujo, verta nuvykti į Noarootsi pusiasalį. Čia šimtmečiais gyveno pakrantės švedai, deja, po Antrojo pasaulinio karo didžioji dauguma buvo priversta išvykti. Nemaža bendruomenė, puoselėjanti kultūrą ir tradicijas, gyvena ir Vormsi bei keliose kitose salose.

Vakarų Estija laukia smalsių keliautojų, gamtos mylėtojų, dievinančių jūrą ir turtingą kultūrinį palikimą.

Nakvynė Vakarų Estijoje:

Didžioji dalis lankytojų pažintį su Pietų Estija pradeda nuo Tartu – seniausio miesto, turinčio seniausią universitetą Estijoje ir ne veltui pelniusį garbingą kultūros sostinės vardą. Tartu miestui vėliavą 1584 m. suteikė ATR karalius Steponas Batoras trumpo Abiejų Tautų respublikos valdymo metu, tuomet buvo įkurta ir pirmoji jėzuitų kolegija. 1632 m. Švedijos karalius Karlas Gustavas II įsteigė universitetą. Jame XIX a. pab. - XX pr. mokėsi nemažai žinomų lietuvių, tokių kaip vėliau Kauno universiteto rektoriumi tapęs Petras Avižonis, alergologijos pradininkas Lietuvoje Vladas Lašas ar poetas Jonas Biliūnas.

Tartu – žalias, gyvas, jaunatviškas miestas (beveik penktadalis gyventojų yra studentai), čia daug jaukių kavinių, barų, naktinio šurmulio. Čia įsikūręs didžiausias ir lietuvių jau atrastas mokslo centras AHHAA, ne tik su estų, bet ir finougrų tautų istorija ir kultūra supažindina Estijos Nacionalinis muziejus, išradingai universiteto istoriją pristato senosios katedros griuvėsiuose įrengtas Tartu universiteto istorijos muziejus, nostalgiją sukelia žaislų muziejus. Iš kitos perspektyvos į miestą galima pažvelgti nuo rūpestingai atkurtos Hanzos lygos prekybininkų baržos Jõmmu stogo, praplaukiant veik visus Tartu tiltus.

Vos 15 min automobiliu į šiaurę nuo Tartu yra puikus Ledynmečio centras, Elistvere gyvūnų parkas su meistriškai besislepiančiomis lūšimis ir kitais laukiniais gyvūnais, Vudila vandens pramogų parkas.

Gamta Pietų Estijoje:

Pavažiavę nepilną valandą į rytus atsidursite ant Peipaus ežero kranto su jo savita per šimtmečius beveik nepakitusia sentikių kultūra. Geriausiai su ja susipažinti Kolkja sentikių muziejuje. Jei būsite čia rugpjūtį, būtinai užsukite į Kallaste svogūnų ir žuvies mugę, o kitu laiku – pravažiuokite Svogūnų keliu. Čia net desertai siūlomi iš svogūnų. Sakoma, kad sentikiai bėgdami nuo persekiojimo Rusijoje po religinės reformos XVII a. atsivežė ir svogūnų, ir iki šiol juos augina.

Šiame regione taip pat skaniausi agurkai, vėl tradiciniu būdu džiovinama ir ruošiama cikorijų kava. Tradicinės stiprios samovare paruoštos arbatos galite paragauti unikaliame Samovarų muziejuje. Aistringa kolekcionierė Herling Mesi yra surinkus daugiau nei 100 įvairiausių samovarų ir gali nesustodama pasakoti kiekvieno iš jų istoriją. Už 15 km yra ir vokiškosios kultūros intarpas – puikiai sutvarkyta Alatskivi pilis su parku ir pažintiniu taku aplink ežerą.

Ieškantiems įspūdingų gamtos paminklų būtina pasivaikščioti iki didžiausių Estijoje atodangų – Taevaskoda. Sengire vedantis takas tik 3 km ilgio. Pavargus smagu pasiplaukioti laivu Lonny po marias. Statant užtvanką po vandeniu liko keli kaimai. Galima plaukti baidarėmis Ahja upe, prie atodangų stabtelint papietauti ir pasigrožėti jomis.

Kultūra Pietų Estijoje:

Dar labiau į pietryčius, jau visai netoli Rusijos sienos, rasime Vastseliina pilies griuvėsius su puikia ekspozicija apie viduramžius ir piligrimų centru. Čia 1353 m. yra įvykęs Popiežiaus Inocento VI patvirtintas stebuklas – veik mėnesį virš altoriaus kabėjo niekieno neprilaikomas kryžius.

Nuo čia – jau tik ranka paduoti iki Setomaa, vieno unikaliausių ir išskirtiniausių regionų Estijoje. Setai yra kiek atšiauraus, gyvenimo pasienyje suformuoto charakterio, šneka savitu dialektu, jų dainavimo tradicija – leelo – įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, o bene svarbiausias išskirtinumas: jie yra stačiatikiai. Lankantis neskubant galima užtrukti dvi tris dienas vien tik čia, pasineriant į jų kultūrą, skanaujant kiek neįprastus mums patiekalus, lankant seto muziejus Obinitsoje, Saatse ir Värska, pramogaujant vandens parke ar mėgaujantis gydomojo purvo voniomis Värska sanatorijoje. Rugpjūtį Seto karalystės šventės metu renkamas naujas karalius.

Lankytojų laukia išskirtiniai Piusos smėlio urvai, likę kasant kvarcinį smėlį. Vaikštant po nuostabų pušyną nė neįtari, kad po žeme yra kilometrų kilometrai urvų labirintų. Tiesa, saugiai lankytis galima tik nedidelėje jų dalyje su muziejaus gidu.

Nuo Tartu pavažiavę 80 km į vakarus rasite puikų miestelį Viljandi. Įspūdingi čia esantys ordino pilies griuvėsiai, į kuriuos veda kabantis tiltas. Čia liepos mėnesį vyksta vienas garsiausių folkloro festivalių Viljandi Folk.

Maistas Pietų Estijoje:

Nuo Valgos pro Sangaste pilį (sako, jos visi langai yra skirtingi!) pasukite dar labiau į pietus, link Karula nacionalinio parko. Kalvotas kraštovaizdis, puikūs pažintiniai takai, gerai įrengtos poilsiavietės prie ežerų kviečia pamiršti rūpesčius ir ilgą kelionę mašina.

Dar daugiau kalvų ir tarp jų esančių slėnių rasite važiuodami link Otepää. Šis miestelis labiau žinomas kaip žiemos pramogų sostinė, vaikai tikrai bus patenkinti Linnamäe slėnyje siūlomomis atrakcijomis. Kuutsemäe atostogų centras laukia lankytojų visus metus, žiemą būna įrengtos kelios slidžių trasos su keltuvais, o vasarą vilioja diskinis golfas ir pažintiniai takai. Vasarą smagu pasimaudyti Pühajärv ežere, o ištvermingesni gali apeiti jį 15 km ilgio pažintiniu taku.

Rõuge yra originalus apžvalgos bokštas, primenantis lizdą (ir visai neblogai siūbuojantis pučiant stipresniam vėjui), pirmykščiu upės slėniu galima nueiti iki vienintelio Estijoje kanjono.

Haanja aukštumoje yra ir aukščiausia Baltijos šalių vieta – Suur Munamägi kalnas (318 m). Nuo ant jo įrengto apžvalgos bokšto galima plačiai apžvelgti apylinkes.

Nakvynė Pietų Estijoje:

Salose gyvenimas vyksta neskubiu ritmu. Kiekviena jų turi unikalią bendruomenę, kultūrą, istoriją ir net savitą kalbą. Salose didžiausia tradicinių galvos apdangalų ir tautinių drabužių spalvų įvairovė.

Sarema yra didžiausia iš Estijos salų, jos simbolis – vėjo malūnas. Daugiausia jų galima pamatyti Angla kaime, į kai kuriuos – netgi įeiti ir apžiūrėti išsaugotus įrengimus. Šalia sename pastate įsikūręs kultūros paveldo centras, kuriame informaciją apie įvairius dailidžių ir stalių naudojamus įrenginius rasite netgi lietuviškai. Taip pat vėjo malūnai bus ant visų Saremoje pagamintų produktų etikečių. Kitas salos simbolis yra nuo viduramžių išlikusi beveik nepakitusi ordino pilis sostinėje Kuresarėje.

Sala taip pat garsėja savo gamtos paminklais: Panga skardžiu šiaurinėje dalyje, Kaali ežeru, susidariusiu po meteorito smūgio (iš viso yra 9 didesni ar mažesni krateriai). Įspūdingas atšiauria gamta, kadagynais ir paukščių gausa Vilsandi nacionalinis parkas, apimantis vakarinę Saremos pakrantę, Vilsandi salą ir mažesnes saleles, kur žmogaus beveik nepaliestoje gamtoje galima sutikti netgi pilkųjų ruonių. 

Salų gamta:

Muhu sala yra sujungta pylimu su Sarema, dažnai žmonės net nepastebi, kad pervažiuoja į kitą salą. Daugelis persikėlę keltu iš Virtsu į Kuivastu uostą skuba tolyn. Važiuodami atgal į keltą po puikių atostogų Saremoje paskirkite kelias valandas ir šiai kiek nuvertintai salai. Čia galite aplankyti viduramžių bažnyčią Liiva kaime ir Koguvos muziejų po atviru dangumi, kur namai atrodo kaip ir prieš šimtmečius. Muhu rasite ir įspūdingą Üügu skardį bei naujam gyvenimui prikeltą Pädaste dvarą.

Iš Saremos keltu galite keliauti į antrą pagal dydį Estijos salą - Hiiumaa. Ji beveik visa yra apaugusi miškais, todėl tai bus puiki kelionės dviračiais vieta. Jos metu verta aplankyti Kõpu švyturį, iš kurio atsiveria salos panorama. Prie Tahkuna švyturio rasite vėjyje skambantį varpą – memorialą kelto „Estonia“ aukoms. Kärdla mieste rugpjūčio pradžioje svečių laukia namų kavinių festivalis, organizuojamas privačiuose namuose ir soduose, o visus metus – Tuuletorn („Vėjų bokštas“), kuris yra salos kultūros ir gamtos istorijos muziejus su mokslo ir veiklos centru. Mėgstantiems lankytis industrinio paveldo vietose verta į savo maršrutą įtraukti Kärdla vilnos fabriką, senąją elektrinę ar Vaemla vilnos fabriką.

Po aktyvios dienos lankant įdomiausias vietas atsipalaiduoti galima ramiuose ir vaizdinguose Tuhkana arba Järve paplūdimiuose Saremoje ar Luidja bei Paradiisi paplūdimiuose Hiiumaa.

Salų kultūra:

Estijos salos – tikras lobis karinės istorijos mylėtojams. Kariniai muziejai yra ne tik Saremoje (Laadamäe ir Sõrve) ar Hiiumaa. Pakri salos, Naissaar, Osmussaar – visose jose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno pakrantės švedai, kurie buvo priversti palikti savo namus Sovietų Sąjungai okupavus Estiją ir nusprendus ten įrengti karines bazes. Iš buvusių gyvenviečių veik nieko nelikę, nes dažnai salos naudotos kaip šaudymo poligonai. Po Estijos nepriklausomybės atgavimo dalis salų vėl apgyvendinta. Šiuo metu bene geriausiai su pakrantės švedų kultūra galima susipažinti Vormsi saloje. Ypač įspūdingos kapinės, kuriose yra daugiau nei 330 akmeninių kryžių su ratu aplink kryžmą.

Bene vienintelė vieta Europoje, kur iki šiol gyvenama pagal matriarchato taisykles, yra Kihnu sala. Moterys ir dabar nešioja spalvingus tautinius rūbus, kurie tinka ne tik dirbant, bet ir važiuojant su reikalais apžergus motociklą. Unikalus kultūrinis paveldas, kalba ir tradicijos įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Vykdami į salą grynaisiais pasirūpinkite iš anksto – čia nėra bankomatų (bet daugelyje vietų galite mokėti kortele).

Maistas salose:

Ruhnu sala šimtmečiais buvo gyvenama švedų, bet Latvijai ir Estijai paskelbus nepriklausomybę, Švedija į šią salą nepretendavo. Gyventojai patys pasirinko priklausyt Estijai, nors geografiškai ji yra arčiau Latvijos. Saloje yra seniausias Estijoje medinis statinys – 1643 m. pastatyta bažnyčia. Švyturį projektavo pats Gustavas Eifelis, jis dalimis buvo atvežtas iš Prancūzijos ir pastatytas 1877 m.

Išvertus salos pavadinimą tai būtų Ruonių sala. Tūkstantmečius čia medžioję žmonės keistą niūniavimą Limo pakrantėje praminė sirenų dainomis. Buvo tikima, kad sirenos vilioja jūreivius į audringą jūrą, kur šie amžiams atsisveikina su savo gyvybėmis. Kiti teigia, kad šiais paplūdimiais žingsniuoja jūreivių sielos, todėl smėlis tarsi girgžda, nors aplink nematyti nieko einant.

Kiekviena sala yra savaip įdomi ir unikali, įspūdžių ir patirčių ras kiekvienas.

Nakvynė salose: